Sojų auginimo technologija

Soja nėra lepus ar intensyvios priežiūros reikalaujantis augalas. Tačiau yra keletas svarbių technologinių aspektų, kurie gali nulemti galutinį derliaus rezultatą. Auginimas labai panašus į įprastas žirnių ar pupų auginimo technologijas. Soja nėra labai reikli dirvožemio struktūrai – ją galima sėti tiek lengvesniuose, tiek sunkesniuose dirvožemiuose, jei juose pakanka maisto medžiagų. Optimalus dirvožemio pH – neutralus arba silpnai rūgštus (6,0–7,0). Soja netoleruoja užmirkusių, rūgščių, suslėgtų, piktžolėtų ar pavėsingų laukų.

Priešsėliai ir vieta sėjomainoje

Soja priešsėliams nėra labai reikli, tačiau geriausi priešsėliai yra javai. Taip pat galima sėti po kaupiamųjų augalų ar kukurūzų, tačiau būtina įsivertinti rizikas dėl priešsėliuose naudotų cheminių medžiagų likučių. Soją tame pačiame lauke galima auginti pakartotinai 2–3 metus iš eilės – tai didina gumbelinių bakterijų populiaciją dirvoje ir sojų derlių.

Tręšimas

Pagal bendrą tręšimo poreikį soja yra viena mažiausiai maisto medžiagų reikalaujančių baltyminių kultūrų. Galbūt jūsų dirvožemyje jų jau pakanka?

Prieš pradedant auginti soją rekomenduojama atlikti dirvožemio tyrimus. Žinodami dirvožemio būklę galėsite priimti ekonomiškai optimalų sprendimą dėl tręšimo ir kalkinimo.

Teorinis maisto medžiagų poreikis 1 t derliaus:

• P – 12–20 kg
• K – 30–40 kg
• Ca – 20 kg
• Mg – 1 kg

Sojų azoto trąšomis paprastai tręšti nereikia.

Taip pat sojų nerekomenduojama sėti laukuose, kuriuose per pastaruosius kelerius metus buvo įterpti dideli kiekiai organinio azoto (mėšlas, srutos). Esant azoto pertekliui, slopinamas gumbelinių bakterijų formavimasis, todėl augalai prasčiau fiksuoja atmosferos azotą. Dėl šios priežasties sunkiau pasiekiami geri sojų pupelių kokybės rodikliai bei gaunamas mažesnis derlius.

Kalkinimą tikslinga atlikti prieš priešsėlį, kad iki sojos auginimo dirvožemio pH stabilizuotųsi optimaliame intervale.

Dirvos paruošimas

Rudeniniam dirvos paruošimui galima taikyti klasikinį arimą arba jį pakeisti giliu purenimu iki maždaug 20 cm.

Pavasarį būtina tausoti dirvos drėgmę, todėl pasirinkus klasikinę technologiją (arimą) dirvos paviršių reikia kuo anksčiau išlyginti, jei tai nebuvo padaryta rudenį.

Taikant minimaliąją dirbimo technologiją, lauką galima supurenti iškart pavasarį, kai tik leidžia sąlygos, iki 5–7 cm gylio.

Pasaulyje didžioji dalis sojų sėjama tiesiogine sėja (No‑Till). Ši technologija padeda mažinti auginimo sąnaudas, tačiau svarbu užtikrinti tinkamą sėjos gylį ir gerą sėjos vagutės užspaudimą.

Svarbiausias aspektas sėjant visomis technologijomis yra lygus dirvos paviršius – tai užtikrina lengvesnį ir kokybiškesnį derliaus nuėmimą.

Inokuliacija

Sojų sėklų inokuliacija prieš sėją – tai sėklų apdorojimas specialiomis gumbelinėmis bakterijomis (Bradyrhizobium japonicum), kurios leidžia augalui fiksuoti atmosferos azotą. Tinkamai inokuliuotos sojos geriau apsirūpina azotu, formuoja daugiau gumbelių, duoda didesnį ir kokybiškesnį pupelių derlių. Inokuliacija leidžia visiškai atsisakyti mineralinio azoto trąšų.

Inokuliacija gali būti kelių tipų:

Gamyklinė inokuliacija – bakterijos ant sėklos užnešamos sėklų paruošimo metu gamykloje. Sėkla paruošta sėjai, užtikrinamas tolygus padengimas ir patogus naudojimas.

Papildoma (dviguba) inokuliacija – bakterijų preparatas papildomai užnešamas ant jau gamykliškai inokuliuotų arba neinokuliuotų sėklų ūkyje prieš sėją. Šis būdas padidina bakterijų kiekį ant sėklos, pagerina šaknų kolonizaciją ir ypač rekomenduojamas pirmą kartą auginant soją, lengvuose ar sausesniuose dirvožemiuose ir esant nepalankioms augimo sąlygoms.

Rekomenduojama inokuliuotas sėklas saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių bei aukštos aplinkos temperatūros (iki 15 °C).

Sėja

Tinkamas sojų sėjos terminas – nuo balandžio antros pusės, kai dirvos temperatūra 4–6 cm gylyje pasiekia 8–10 °C bei prognozuojamas šiltas ir stabilus orų laikotarpis. Sėja į šaltą dirvą paprastai neduoda teigiamo rezultato, nes sėklos dirvoje ilgai guli nesudygusios ir gali būti pažeistos ligų bei kenkėjų. Tačiau esant geroms orų sąlygoms ankstyva sėja gali nulemti didesnį derlių bei ankstyvesnį jo nuėmimą.

Vėlesni sėjos terminai galimi, atsižvelgiant į oro sąlygas ir veislę, jei pasirinkta veislė spėja subręsti.

Sėjos norma – 0,6–0,8 mln. daigių sėklų/ha. Priklausomai nuo 1000 sėklų masės ir daigumo, tai atitinka apie 130–150 kg/ha. Pagrindinis tikslas – nuėmimo metu turėti apie 60 produktyvių augalų/m².

Optimalus tarpueilių plotis – 25–35 cm.

Sėjos gylis – 3–4 cm.

Sojų atsparumas šalnoms
Sojų atsparumas pavasario šalnoms yra panašus kaip žirnių. Sudygusios sojos paprastai pakelia trumpalaikes šalnas nuo –2 iki –6 °C – dažniausiai pažeidžiama tik antžeminė dalis, o nepažeidus augimo kūgelio augalai atsistato ir toliau auga. Didžiausias jautrumas šalnoms yra skilčialapių ir pirmųjų tikrųjų lapelių tarpsniu. Sėjant labai anksti svarbu įvertinti vėlyvų pavasario šalnų riziką, tačiau esant geroms dirvos ir oro sąlygoms soja pasižymi pakankamu regeneracijos gebėjimu.

Pasėlio priežiūra: piktžolių kontrolė

Sojos yra lėtai augantis augalas ankstyvais vystymosi tarpsniais, todėl pradiniu laikotarpiu jos labai jautrios piktžolių konkurencijai. Kritinis laikotarpis – nuo sudygimo iki 3–4 tikrųjų lapelių tarpsnio. Jei šiuo metu pasėlis išlieka švarus, vėliau sojos pačios gerai stelbia piktžoles.

Piktžolių kontrolė ekologiniuose ūkiuose

Ekologinėje sojų technologijoje svarbiausia – prevencija ir mechaninė kontrolė.

Pagrindiniai principai:

• tinkama sėjomaina (javai – geriausias priešsėlis)
• švarūs, mažai piktžolėti laukai
• lygus dirvos paviršius
• optimali sėjos norma ir greitas sudygimas

Mechaninės kontrolės priemonės:

• akėjimas prieš sudygimą (3–5 dienos po sėjos)
• akėjimas po sudygimo (sojai turint 1–2 lapelius)
• tarpueilių purenimas (2–3 kartus iki tarpueilių užsidarymo)

Piktžolių kontrolė cheminiuose ūkiuose

Cheminėje technologijoje efektyviausia derinti dirvinį ir kontaktinį herbicidų veikimą.

Dirviniai herbicidai po sėjos (iki sudygimo):
Tikslas – sunaikinti dygstančias piktžoles prieš joms pasirodant.
Labai svarbi dirvos drėgmė ir tolygus paskleidimas.

Herbicidai po sudygimo (soja turi bent 2 tikruosius lapelius):
Tikslas – sunaikinti jau sudygusias piktžoles.
Purškiama, kai piktžolės jaunos (2–4 lapeliai).
Didžiausias efektyvumas pasiekiamas, kai pasėlis purškiamas anksti – kol piktžolės dar mažos.

Derliaus nuėmimas

Soja paprastai subręsta per 120–140 vegetacijos dienų – tai atitinka laikotarpį nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio, priklausomai nuo veislės ir sėjos laiko.

Bazinė derliaus drėgmė – 13 %. Būdingas brandos požymis – sėklos ankštyse barška, jas sunku perkąsti, o sėkla iš pupelės formos tampa pilnai apvali.

Desikacija tikslinga pasėliuose, kuriuose yra daugiamečių piktžolių, apsunkinančių derliaus nuėmimą.

Dažniausios klaidos

Per ankstyva sėja į šaltą dirvą
Neinokuliuota sėkla
Nelygus laukas
Herbicidų likučiai
Pasėlio piktžolėtumas